Yra dienų, kai nueiti kilometrai nėra svarbiausia. Svarbiau – su kuo einame, dėl ko einame ir kokią žinutę savo buvimu siunčiame šalia esančiam žmogui.
Rugsėjo 10-ąją, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau dešimtąjį kartą pakvietė Tauragės krašto bendruomenę į pėsčiųjų žygį. Šiemet kvietimas būti kartu subūrė net 804 dalyvius – mokinius, pedagogus, šeimas, įvairių įstaigų, organizacijų ir bendruomenių atstovus bei pavienius tauragiškius.
Šis žygis – ne tik apie nueitą maršrutą, jis apie žmogų šalia. Apie gebėjimą pastebėti, išgirsti, paklausti ir nepalikti vieno tada, kai gyvenimas tampa sunkus. Apie bendruomenę, kurioje galima kalbėti ne tik apie tai, kas lengva ir gera, bet ir apie tai, kas skauda.
Dar prieš prasidedant žygiui dalyviai buvo pakviesti stabtelėti ir sau atsakyti į iš pirmo žvilgsnio paprastą, tačiau labai prasmingą klausimą – „Aš gyvas, nes...“ Nuskenavę QR kodą jie galėjo anonimiškai užbaigti būtent šį sakinį. Atsakymai buvo labai skirtingi – nuo trumpų ir paprastų iki itin asmeniškų: „Esu reikalinga pasauliui“, „Noriu daug pasiekti“, „Džiaugiuosi kiekviena gyvenimo minute“, „Gyvenime reikia džiaugtis mažais dalykais“, „Turiu žmonių, dėl kurių verta gyventi“. Kiekviena mintis priminė, kad priežastys gyventi gali būti labai skirtingos – šeima, vaikai, draugai, svajonės, tikslai, tikėjimas, maži kasdienybės džiaugsmai ar paprasčiausias noras sužinoti, ką atneš rytojus.
Dar viena šios dienos bendrystės išraiška tapo visų kartu kurtas simbolinis medis. Ant jo šakų žygio dalyviai paliko savo pirštų atspaudus, kurie po truputį virto spalvinga medžio laja. Kiekvienas atspaudas – skirtingas ir unikalus, kaip ir kiekvienas žmogus, tačiau visi kartu jie sukūrė vieną visumą. Tai paprastas, bet prasmingas priminimas, kad bendruomenė stipri tada, kai joje yra vietos kiekvienam.
Prieš išžygiuojant susirinkusiuosius pasveikino renginio svečiai – Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas dr. Marius Venskus, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Dikšaitis, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, vicemerė Andžela Jakienė, bei sveikatos reikalų koordinatorė Rūta Stasytienė.
Ypač prasmingai šios dienos mintį papildė klebono Mariaus Venskaus priminti žodžiai: „Jei nori eiti greitai – eik vienas. Jei nori eiti toli – eik su kitais.“ Tą vakarą ši mintis buvo kur kas daugiau nei palinkėjimas prieš žygį. Gyvenime taip pat ne visada turime eiti vieni. Kartais šalia esančiam žmogui nereikia tobulo patarimo ar paruošto atsakymo. Reikia žmogaus, kuris pastebėtų, paklaustų, išklausytų ir liktų šalia.
804 žmonės – 804 skirtingos istorijos, patirtys ir priežastys būti čia. Tačiau tą vakarą visus jungė viena bendra žinutė – kiekvieno žmogaus gyvybė yra svarbi.
Savižudybių prevencija neprasideda ir nesibaigia specialistų kabinetuose. Ji prasideda mūsų šeimose, mokyklose, darbovietėse, draugų rate ir bendruomenėse. Nuo paprasto klausimo „Kaip tu iš tikrųjų laikaisi?“. Nuo gebėjimo ne tik paklausti, bet ir išgirsti atsakymą. Nuo drąsos nelikti abejingam ir, kai reikia, padėti žmogui ieškoti pagalbos.
Per dešimt metų keitėsi žygio maršrutai, dalyvių skaičius ir veiklos, tačiau jo esmė išliko ta pati – priminti žmogui, kad jis nėra vienas. Ankstesni Biuro žygiai taip pat buvo kuriami kaip bendruomeniškumo, pokalbio ir palaikymo erdvė, o mokyklų bendruomenės tapo nuolatiniais šios iniciatyvos dalyviais.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie savo bendradarbiavimu prisidėjo prie dešimtojo žygio – Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonui dr. Mariui Venskui, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigui Mindaugui Dikšaičiui, Tauragės dekanato „Caritui“, Tauragės rajono savivaldybei, bendruomenei „Tarailių ratas“, Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-ajai rinktinei.
Ypatingą padėką tariame Tauragės miesto ir rajono mokyklų bendruomenėms, kurios prisijungė prie žygio: Kauno kolegijos Tauragės skyriui, Tauragės „Versmės“ gimnazijai, Tauragės Žalgirių gimnazijai, Tauragės r. Skaudvilės gimnazijai, Tauragės r. Žygaičių gimnazijai, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai, Tauragės „Aušros“ progimnazijai, Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijai, Tauragės Tarailių progimnazijai, Tauragės Jovarų pagrindinei mokyklai ir Tauragės profesinio rengimo centrui. Dėkojame mokyklų administracijoms, pedagogams, mokiniams ir visiems bendruomenių nariams, kurie atsiliepė į kvietimą ir ėjo kartu.
Jaunų žmonių dalyvavimas tokiame renginyje turi ypatingą prasmę. Kuo anksčiau išmokstame kalbėtis apie savijautą, pastebėti šalia esantį, išklausyti ir nebijoti ieškoti pagalbos, tuo jautresnę ir stipresnę bendruomenę kuriame.
Ir, žinoma, pats didžiausias ačiū kiekvienam iš 804 žygio dalyvių. Už nueitą kelią. Už paliktą piršto atspaudą bendrame paveiksle. Už užbaigtą sakinį „Aš gyvas, nes...“. Už pokalbį su šalia ėjusiu žmogumi. Už savo buvimu parodytą palaikymą.
Dešimtasis žygis baigėsi, tačiau jo žinutė neturėtų baigtis kartu su paskutiniais nueitais metrais. PASTEBĖK. IŠKLAUSYK. BŪK ŠALIA. Kartais būtent nuo to prasideda pagalba. O kartais žmogui svarbiausia tiesiog žinoti, kad šiuo keliu jam nereikia eiti vienam.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Viktorija Žukauskienė
