Straipsniai

Arterinė hipertenzija - svarbu pastebėti laiku

2022-05-17

Arterinė hipertenzija – svarbu pastebėti laiku

Vienas labiausiai paplitusių susirgimų, susijusių su širdies veiklos pakitimais, – arterinė hipertenzija (AH), kitaip dar vadinamą hipertonine liga. Į kraujospūdžio pakitimus dažnas nereaguoja kaip į rimtą problemą: statistiniais duomenimis tiktai apie 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija. AH problemiškumą lemia ne tik didelis jos paplitimas bei komplikacijų grėsmė, bet ir pacientų požiūris į padidėjusio arterinio kraujo spaudimo gydymą, kurį neretai lemia žinių ir informacijos trūkumas apie šią ligą. AH nustatoma pakartotinai matuojant kraujospūdį.

Kas yra arterinis kraujospūdis? Tai kraujo slėgis į arterijų sieneles. Širdis veikia kaip siurblys – su kiekvienu jos raumens susitraukimu arterijose padidėja slėgis. Kraujospūdis širdies susitraukimo momentu būna didžiausias ir vadinamas sistoliniu (žmonės vadina viršutiniu). Širdies raumens atsipalaidavimo metu (tarp susitraukimų) kraujospūdis būna mažiausias ir vadinamas diastoliniu (apatinis skaičius).

Kas yra arterinė hipertenzija? Tai liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu. Ji diagnozuojama tuomet, kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis negu 140 mm Hg arba diastolinis kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg.

Arterinė hipertenzija iš pradžių gali nepasireikšti jokiais specifiniais simptomais. Dažnai ligos pradžioje žmonės jaučiasi sveiki, todėl AH diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį ar profilaktiškai pasitikrinus pas šeimos gydytoją. Dažniausi simptomai:

  • galvos skausmas, ypač pakaušio srityje;
  • pasikartojantis kraujavimas iš nosies;
  • įvairaus pobūdžio skausmai krūtinėje ar širdies plote;
  • dusulys fizinio krūvio metu;
  • koordinacijos sutrikimai.

Ligos išsivystymą lemia įvairūs išoriniai ir genetiniai veiksniai. Deja, kai kurių rizikos veiksnių mes negalime kontroliuoti. Iš nekontroliuojamų rizikos veiksnių išskiriami šie:

  • Amžius. Kraujospūdis linkęs didėti su amžiumi.
  • Lytis. Iki menopauzės moterys su aukšto kraujospūdžio problema susiduria rečiau nei tokio pat amžiaus vyrai, tačiau po menopauzės aukštas kraujospūdis yra tokia pat dažna problema tiek moterims, tiek vyrams.
  • Rasė. Pastebėta, kad juodaodžiams aukštas kraujospūdis nustatomas dažniau ir jaunesniame amžiuje nei baltaodžiams.

Kontroliuojami arba nuo paciento priklausantys rizikos veiksniai:

  • Rūkymas. Nikotinas didina kraujospūdį, o anglies monoksidas sumažina deguonies įsisavinimą organizme.
  • Sūraus maisto vartojimas. Maistas neturėtų būti sūdomas papildomai. Atkreipkime dėmesį, kiek druskos yra jau paruoštuose maisto produktuose. Nepakankamas kalio kiekis taip pat gali sąlygoti kraujospūdžio padidėjimą. Kalio atsargas galime papildyti, valgydami daugiau bananų, bulvių ar pupelių.
  • Per mažas fizinis aktyvumas dažnai susijęs su antsvoriu ir nutukimu, o tuo pačiu ir su aukštu kraujospūdžiu.
  • Nutukimas. Žmonėms, kurių kūno masė per didelė, dažnai nustatomas ir aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Aukštas kraujospūdis ir cholesterolis ypač didina riziką ateityje patirti miokardo infarktą.
  • Nesaikingas alkoholio vartojimas. Po gausaus alkoholio vartojimo galimas staigus  arterinio kraujo spaudimo  (AKS) padidėjimas.

                                    Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija

Kategorija

Sistolinis AKS (mm Hg)

Diastolinis AKS (mm Hg)

Optimalus

< 120

< 80

Normalus

120–129

80–84

Aukštas normalus

130–139

85–89

1 laipsnio arterinė hipertenzija (maža)

140–159

90–99

2 laipsnio arterinė hipertenzija (vidutinė)

160–179

100–109

3 laipsnio arterinė hipertenzija (didelė)

> 180

> 110

Izoliuota sistolinė hipertenzija

> 140

< 90

Žemas, bet normalus

90–100

60–65

Hipotenzija

< 90

< 60

Siekiant kontroliuoti aukštą kraujospūdį, dažnai tenka pakeisti gyvenimo būdą. Svarbu kuo anksčiau pastebėti ir diagnozuoti ligą, nes sergant AH, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą, širdį, kraujagysles, bei inkstus. Organų pažeidimai dažniausiai išryškėja jau per vėlai. Jei yra arterinės hipertenzijos paveldėjimo rizika ir dar gretutinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų ligos), tai žmogus turi reguliariai ir kryptingai tikrinti arterinį kraujospūdį bei profilaktiškai tikrintis pas gydytojus.

Norinčius keisti gyvenimo būdą tauragiškius Tauragės visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti nemokamoje sveikatos stiprinimo programoje. Programos tikslas – supažindinti dalyvius su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei tinkamą fizinį aktyvumą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Silva Pėčienė

Naudota literatūra: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/hipertenzija,

http://www.hipertenzija.lt/hipertenzija/simptomai