Straipsniai

KAIP NETAPTI ERKIŲ MAISTU?

2020-05-20

Pavasarį norisi daugiau laiko praleisti gamtoje. Čia mūsų laukia ne tik grynas oras, bet ir alkanos erkės. Visuomenės sveikatos specialistai primena apie erkių sukeliamas ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Daugelis mano, kad erkės atgyja gamtai sužaliavus, tačiau iš tiesų aktyvusis jų periodas trunka nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kai aplinkos temperatūra svyruoja nuo +5 iki 7º C. Šių voragyvių mėgstamiausios buveinės yra krūmai, tanki žolė, žemutinė medžio dalis. Erkės labiausiai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, pušynuose erkių būna mažiau.

Alkana erkė tinkamos aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio, apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus, tačiau suaugusi erkė gali įkopti ir kiek daugiau nei iki 1 metro. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių galuose yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą net iki 10 m atstumu. Tokiu būdu ji gali judėti link aukos.

Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis. Jose yra nuskausminančių, kraujo krešėjimą stabdančių bei cementinį kamštį formuojančių medžiagų. Žmogus nejaučia įsisiurbimo ir negali erkės pašalinti atsitiktiniu judesiu, nes ji stipriai įsitvirtina odoje.

Erkių platinamų ligų plitimo keliai yra du: per kraują (įkandimo metu) ir geriant infekuoto gyvulio nevirintą pieną. Dažniausiai registruojamas erkinis encefalitas bei Laimo liga.

Erkinio encefalito sukėlėjas – virusas. Infekuota erkė užkrečia pirmomis įsisiurbimo minutėmis. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant termiškai neapdorotą infekuotų ožkų ir karvių pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Žmonės dažnai nesupranta, kad serga erkiniu encefalitu, nes pirmajai ligos stadijai būdingas karščiavimas ir kiti į gripą panašūs simptomai. Po to sergančiojo būklė pagerėja – atrodo, kad žmogus sveiksta. Vėliau kyla antroji ligos stadija, galinti pasireikšti kaip meningitas, meningoencefalitas, meningoencefalomielitas. Vėl pakyla kūno temperatūra, pasireiškia stiprūs  galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas.

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis šia liga persirgusių žmonių nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – parezės (paralyžius). Iki 9 proc. susirgusiųjų tampa neįgaliais. Persirgęs šia liga žmogus, įgyja imunitetą visam gyvenimui. 

Laimo ligą sukelia borelijos (boreliozė). Jos aptinkamos užsikrėtusios erkės žarnyne, todėl Laimo liga dažniausiai užsikrečiama praėjus 1–2 paroms po infekuotos erkės įkandimo. Užkratas patenka į žmogaus organizmą tada, kai pasisotinusi erkė atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – kai suspaudžiamas jos pilvelis. Todėl kuo anksčiau erkė ištraukiama, nepažeidžiant jos pilvelio, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga.

 Vienas pagrindinių Laimo ligos simptomų – praėjus kelioms dienoms po įsisiurbimo erkės įkandimo vietoje atsiradusi raudona, žiedo formos besiplečianti dėmė. Gali pakilti temperatūra, varginti galvos, sąnarių, raumenų skausmai. Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) jautrūs antibiotikams. Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, todėl šia liga galima sirgti pakartotinai.

 Kaip apsisaugoti?

Didžiausias pavojus įsisiurbti erkei yra ne miškuose, kur išeiname tinkamai apsirengę, o gyvenamoje ar artimiausioje aplinkoje – namų kieme, kolektyviniame sode, parke, paežerėje, kur vilkime atvirus laisvalaikio drabužius arba deginamės ir sudarome visas sąlygas erkėms maitintis mūsų krauju.

  • Vienas iš elementarių būdų apsisaugoti nuo erkių įkandimo – repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Jais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos ir gamtoje dėvimi drabužiai). Nepamirškite, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
  • Labai svarbu jūsų apranga. Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, kurių rankogaliai ir kelnių apačia būtų gerai prigludę prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Grįžę namo vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
  • Venkite pamiškių ir aukštos žolės. Erkių galima aptikti ant miško gėlių, po nupjauta žole. Jos tyko sode, paežerėje, kur vilkime atvirus laisvalaikio drabužius arba deginamės ir sudarome visas sąlygas erkėms maitintis mūsų krauju. Norint nuo erkių apsaugoti poilsiavietes ir sodybas, būtina jų teritorijose išnaikinti menkaverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, o nupjautą - tuoj pat išvežti; praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.
  • Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėkite kūną. Kadangi erkės labai mažos, o jų įkandimas neskausmingas, ypatingą dėmesį atkreipkite į pažastis, kirkšnis, kojas, bambą, kaklą ir galvą. Ant vaikų kūno erkės dažnai randamos ties galvos plaukų augimo linija. Palinkę virš vonios gerai išsišukuokite plaukus, - taip pastebėsite iškritusias erkes. Nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais.
  • Kadangi graužikai taip pat yra erkių maisto šaltinis, labai svarbu juos naikinti.
  • Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant infekuoto gyvulio pieną, todėl vartokite tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. 

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė, be abejonės, yra skiepai. Deja, nuo Laimo ligos skiepų nėra, ja susirgus taikomas simptominis gydymas.

Atminkite, dažnai nebūtinai ta erkė, kurią radote ir pašalinote, gali būti užkrėtusi Laimo liga ar erkiniu encefalitu, o ta, kurios nepastebėjote. Saugokite save, savo artimuosius ir augintinius. 

 

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė