Jaunystė – tai pilnas iššūkių gyvenimo laikotarpis, o vaiko ir paauglio patirtys, elgesys ir sveikatos problemos gali turėti ilgalaikį poveikį jo fizinei ir psichikos sveikatai. Dabartinis jaunimas vis dažniau susiduria su emociniais sunkumais, labai jautriai reaguoja į tai, kaip turi atrodyti, elgtis ir net ką valgyti. Neretai jaunimas nežino, kaip susitvarkyti su iššūkiais, ir bando juos išgyventi, perkeldami į susirūpinimą maistu bei savo kūno svoriu.
Vieni iš aktualiausių šių dienų Lietuvos sveikatos iššūkių – didėjantis nutukimas ir psichikos sveikatos sunkumai. Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai rodo, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis – jaunimas. Kas ketverius metus visoje Europoje atliekamas HBSC (angl. Health Behavior in School Aged Children) paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas rodo, kad 2022 m. 11–15 metų paauglių Lietuvoje mityba yra nepakankamai subalansuota – du trečdaliai paauglių kasdien nevartoja vaisių ir daržovių, 1 iš 5 kasdien valgo saldumynus ir geria saldžius gazuotus gėrimus, o fizinis aktyvumas kasmet mažėja – pakankamai juda tik kas šeštas moksleivis.
Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad nutukimas yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė liga, neigiamai veikianti gyvenimo trukmę ir kokybę, nes nutukusių žmonių gyvenimas gali būti dešimtmečiu trumpesnis nei tų, kurių kūno masės indeksas normalus.
Pasaulio nutukimo atlaso‘2023 duomenimis, 2035 m. nutukimu galimai sirgs daugiau nei 4 mlrd. žmonių (palyginimui – 2020 m. šis skaičius siekė 2,6 mlrd.). Nutukimo atvejų skaičius didėja ne tik tarp suaugusiųjų. Pastebima, kad nuo 1975 m. nutukimo kamuojamų vaikų ir paauglių visame pasaulyje padaugėjo dešimteriopai bei prognozuojama, kad 2035 m. Lietuvoje nutukę bus bent jau 38 proc. suaugusiųjų ir, jei ši tendencija išliks, didelė tikimybė, jog nutukę vaikai taps nutukusiais paaugliais ir suaugusiaisiais.
Nutukimo atvejų skaičiaus augimą stipriausiai veikia nesubalansuotas maistas, kaloringų ir aukštą glikemijos indeksą turinčių maisto produktų ir gėrimų prieinamumas, didesnės maisto porcijos bei pasyvus gyvenimo būdas.
Greta to, jaunosios kartos nutukimo problemą dažnai lemia ir psichologinės priežastys, nes maistas, vartojamas ne tik alkiui, bet ir kylančiam nerimui bei stresui malšinti. Tai vadinama emociniu valgymu.
Visuomenėje ir tarp bendraamžių vyraujantys grožio standartai itin įtakoja paauglius, nes šiame amžiuje vis dar vystosi savo individualumo suvokimas. Išorės spaudimas skatina susirūpinimą savo įvaizdžiu, kūno sudėjimu, o tai gali sukelti mąstymo pokyčius ir paskatinti valgymo sutrikimų atsiradimą. Dažniausi iš jų yra nervinė anoreksija (apie 14 metus), nervinė bulimija (apie 16–19 m.) bei persivalgymas. Nors valgymo sutrikimai gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis, dažniausiai jais suserga paaugliai ir jaunos moterys. Valgymo sutrikimų ir su jais susijusių sveikatos sutrikimų pasekmės išryškėja ilgainiui, vaikui jau esant vyresniame amžiuje, o jų gydymas valstybei kainuoja daug brangiau nei prevencija ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimas nuo mažens.
Vienas iš problemos sprendimo būdų yra sveikos mitybos įpročių ir aktyvesnio gyvenimo būdo skatinimas kuo jaunesniame amžiuje. Neretai vaikai perima savo artimiausios aplinkos žmonių įpročius, tad svarbu, kad sveikiau maitintis pradėtų ne tik vaikas, bet ir visi šeimos nariai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. pradžioje Tauragės r. savivaldybėje gyvena 6 065 jauni (14–29 m.) gyventojai. Tad, galbūt, Tu esi vienas iš šių jaunų tauragiškių, kurį kamuoja nuotaikų kaita, nepageidaujami svorio pokyčiai, o gal tiesiog nori palaipsniui pakeisti savo gyvenimo būdo įpročius sveikatai palankesniais, bet nežinai nuo ko pradėti?
Kviečiame rasti sprendimą kartu ir susisiekti pokalbiui su Tauragės r. sav. visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatore el. paštu: raminta.jazdauske@tauragesvsb.lt, tel. 8 607 74 691 arba asmenine žinute facebook puslapyje – „Tau, jaunime“.
Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatorė Raminta Jazdauskė
