Straipsniai

Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe – problema ar ne?

2024-05-15

Europoje kas savaitę aptinkama bent po vieną naują psichoaktyviąją medžiagą, kurios vis mažesnė dozė tampa staigios mirties priežastimi. Kai tam tikri dalykai ar reiškiniai normalizuojami, juos spręsti darosi vis sunkiau. Atkreipiant dėmesį į šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau stebimas opias naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas ir siekiant atnaujinti žinias bei pasisemti gerosios praktikos pavyzdžių, rengiant savivaldybės 2024–2026 m. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planą, 2024 m. gegužės 13 d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko prof. dr. Sauliaus Čaplinsko seminaras „Auganti jaunimo narkotikų vartojimo problema ir prevencijos galimybės Tauragės apskrityje“.

Motyvuojančiame ir mokslu grįstame susitikime apie naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo formų įvairovę ir platų neigiamo poveikio diapazoną dalyvavo vietos savivaldos, teisėsaugos, sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų sektoriaus atstovai ne tik iš Tauragės, bet ir Šilalės rajono bei Pagėgių savivaldybės.

Didžiausią nerimą kelia, tai, jog vartotojai nežino, ką iš tiesų vartoja. Prof. dr. S. Čaplinskas konstatuoja, kad visuomenėje tvyro „informacinis rūkas“, kuomet statistiškai atrodo, kad sumažėjo paauglių alkoholio ir tabako vartojimas, tačiau ypatingai greitai išaugo elektroninių cigarečių ir šildomojo tabako naudojimas, siejamas su greitu „malonumo“ pojūčiu ir „madingu“ gyvenimo būdu.

Susitikimo metu pristatytas ir aptartas dar 1998 m. pradėtas taikyti Islandijos prevencijos modelis, davęs puikius rezultatus. Jis pasižymi holistiniu požiūriu ir visos populiacijos pirminės prevencijos proceso vystymu, skirtu ilgalaikiam poveikiui bendruomenėse, mažinant jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Pagal šį modelį mažinant jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą pagrindinį vaidmenį atlieka vaikų auklėjimas kuo ankstesniame amžiuje. Vienas svarbiausių modelio elementų – aktyvus tėvų įsitraukimas į vaikų gyvenimus, taip pat – patrauklių bei įtraukiančių laisvalaikio praleidimo formų prieinamumas. Pirmiausia būtina keisti aplinką, o ne vaiką ir „gydyti“ visuomenę, o ne individą.

 

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) koordinatorė Raminta Jazdauskė