Balandžio 25-ąją kasmet minima Pasaulinė maliarijos diena. Maliarija – tai uodų platinama itin gyvybei grėsminga infekcija, kuri plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Laisvas asmenų judėjimas, tolimos kelionės sudaro prielaidas susirgti mūsų kraštui nebūdingomis ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose vyrauja didžiulė rizika užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300–500 mln. klinikinių maliarijos atvejų, iš kurių 1,5–2,7 mln. atvejų baigiasi mirtimi. Paprastai maliarija prasideda karščiavimo priepuoliu, kurie kartojasi kas 48–72 valandas. Priepuolio metu būdingas stiprus šaltkrėtis po kurio labai staigiai kūno temperatūra pakyla iki 40–41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Atsiradus labai aukštai temperatūrai, ligonį pradeda troškinti, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Nors Lietuvoje vietinės maliarijos atvejai buvo registruojami tik iki 1957 m., tačiau iki šių dienų vis dar pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų. Tad vykstant į didelio endemiškumo šalis keliautojai turėtų žinoti kokios yra apsisaugojimo priemonės siekiant išvengti šios gyvybei grėsmingos infekcijos. Pagrindinė jų – antimaliarinių vaistų vartojimas bei apsauga nuo uodų įkandimo. Remiantis PSO rekomendacijomis, visiems vykstantiems į maliarijos endemines zonas būtina vartoti antimaliarinius vaistus, kuriuos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas. Teigiama, jog reguliarus vaistų vartojimas sumažina užsikrėtimo riziką net 93 – 100 proc. Vaistus reikia pradėti vartoti jau likus savaitei iki kelionės, tęsti jų vartojimą viešint šalyje ir 4 savaites išvykus iš šalies (jeigu vaisto gamintojo instrukcijoje nenurodyta kitaip). Vaistų parinkimas priklauso nuo geografinės zonos, į kurią vykstama, keliautojo amžiaus, gyvensenos, sirgtų ligų.
Dar viena iš esminių maliarijos profilaktikos priemonių – apsauga nuo uodų įkandimų. Svečiuojantis kitoje didelio endemiškumo šalyje būtina: naikinti uodus, naudojant ilgo poveikio insekticidus – uodus naikinančias medžiagas; miegant kabinti virš lovos specialius sandarius tinklelius nuo uodų, impregnuotus ilgalaikio poveikio insekticidais; patalpų langus ir duris uždaryti prieš saulėlydį, o jei jie paliekami atviri, būtina rūpestingai uždengti juos tinkleliais; naudoti insekticidus tamsiems gyvenamųjų patalpų kampams išpurkšti; vengti iškylų brėkštant ir temstant, nes tuo paros metu uodai būna aktyviausi; iškylaujant dėvėti kūną dengiančius rūbus; naudoti repelentus – uodus atbaidančias medžiagas – atviroms kūno vietoms apsaugoti; neplanuoti kelionių į maliarijai endemines šalis liūčių sezono metu ar iškart po jo.
Tad siekiant išvengti šios pavojingos infekcijos, asmenims, besiruošiantiems keliauti į egzotines šalis, patariame pasidomėti, ar šalis nėra priskiriama endeminei teritorijai, taip pat pasitarti su gydytoju dėl vaistų, skirtų maliarijos profilaktikai, vartojimo. Grįžus iš kelionės po endemines maliarijos šalis ir pradėjus karščiuoti, tuojau pat (per 24 val.) būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Parengė Tauragės rajono visuomenės sveikatos biuro praktikantė, LSMU Visuomenės sveikatos IV kurso studentė Guoda Urbutytė
