Ar mes tikrai norime būti priklausomi nuo rūkymo?
Visi yra girdėję, kad rūkymas kenkia sveikatai, tad kodėl žmonės rūko? Troškimas patirti naujų potyrių, siekis pritapti prie aplinkinių, kai dauguma aplinkoje rūko? Ar yra kiekvienas sau nuoširdžiai atsakęs, kodėl rūko, kokia to prasmė? Tikriausiai ne, greičiausiai rūko, nes net nesusimąsto kodėl, kol tai tampa žalingu įpročiu, vėliau priklausomybe, kurios ne taip paprasta atsisakyti.
Rūkymas lemia net 90 proc. mirties nuo plaučių vėžio ir 80 proc. mirties dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Taip pat padidina riziką susirgti koronarinėmis širdies ligomis, insultu, burnos vėžiu, periodonto ligomis, neigiamai veikia psichikos sveikatą, ilgainiui išsivysto priklausomybė.
Rūkymo metu į organizmą patekęs nikotinas pasiekia smegenis per 7-10 sekundžių. Tabako dūmuose esantis nikotinas aktyvina smegenyse esančius neurotransmiterius (dopaminą), susijusius su malonumo pojūčiu, dėl to sparčiai vystosi ne tik fizinė, bet ir psichologinė priklausomybė. Siekiant patirti malonumo pojūčius reikalingas vis didesnis nikotino kiekis, kurio pagrindinis poveikis yra psichoaktyvus, t. y., suteikiantis malonumo jausmą ir skatinantis priklausomybę.
Liūdnas faktas – 9 iš 10 nuolat rūkančiųjų tabako gaminius pradėjo vartoti dar iki pilnametystės, o 98 proc. pabandė pirmą kartą iki 26 metų amžiaus. Asmenys, pradėję vartoti tabako gaminius dar jaunystėje, turi didesnę tikimybę rūkyti ir vyresniame amžiuje, todėl visuomenės sveikatos prioritetas – sumažinti rūkančiųjų skaičių jaunimo tarpe.
Tabako gaminių nevartojimo nauda sveikatai: po 1 metų nerūkymo – perpus sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, po 5 metų nerūkymo – insulto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkusio žmogaus, o po 10 metų nerūkymo – perpus sumažėja plaučių vėžio ir kitų onkologinių ligų rizika, širdies ir kraujagyslių ligų rizika tampa tokia pati kaip niekada nerūkusio žmogaus.
2020 m. Lietuvoje vyko mokyklinio amžiaus vaikų (5, 7, 9 klasių) gyvensenos tyrimas, kuriame išryškėjo, kad Tauragės rajono 9 klasių mokiniai tiek tabako gaminius, tiek elektronines cigaretes rūkė 2 kartus dažniau nei 7 klasių mokiniai. Septintokai per paskutines 30 dienų ir paskutinius 12 mėnesių – 1,6 karto, o devintokai – per paskutines 30 dienų – net 1,9 karto dažniau rūkė elektronines cigaretes nei kitus tabako gaminius. Tuo tarpu 2022 m. atliktame suaugusiųjų gyvensenos tyrime nustatyta, kad Tauragės rajono suaugusieji netgi 1,7 karto dažniau renkasi rūkyti tabako gaminius nei elektronines cigaretes.
2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atliktas tyrimas tarp 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, atskleidė, kad 65 proc. bent kartą gyvenime rūkė, 38 proc. rūkė bent kartą per paskutinius metus, 34 proc. rūkė bent kartą per paskutinį mėnesį, 31 proc. rūkė kasdien. 73 proc. Lietuvos gyventojų bandė mesti rūkyti ir iš jų net 38 proc. pavyko, 34 proc. metė nesėkmingai, o 12 proc. norėtų pamėginti. Net 27 proc. gyventojų šeimos nariai rūkė namuose.
Pastarąjį dešimtmetį pasikeitė rūkymo tendencijos, nes išpopuliarėjo elektroniniai tabako ir nikotino vartojimo būdai – garinimas ir kaitinimas, kurių gaminiuose nėra degimo proceso, nesusidaro dūmų. Kaitinamojo tabako gaminių sudėtyje yra tabako, kuris kaitinamas, kol išsiskiria aerozolis, o šio įkvėpus į organizmą patenka nikotinas. Elektroninių cigarečių (garinimo įrenginiai) sudėtyje nėra tabako, dažniausiai yra nikotino, nors rinkoje yra elektroninių cigarečių skysčių ir be nikotino. Garinant šildomas skystis, kurio sudėtyje yra nikotino, propilenglikolio, augalinio glicerolio ir aromatizuotų cheminių medžiagų.
Nuolatiniai elektroninių cigarečių vartotojai per dieną įtraukia garų vidutiniškai 200 kartų. Jeigu užlaiko apie 3 sekundes, tai susidaro 4,5 g propenglikolio ir 0,8 g augalinio glicerino per dieną. Net ir mažos karbonilinių junginių dozės gali turėti ūmų ir lėtinį neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Karbonilų koncentracija gali padidėti dėl pridėtinių kvapų. Formaldehidas, acetaldehidas ir akroleinas yra klasifikuojami kaip žinomi arba tikėtini žmogaus kancerogenai.
„Smile“ – tai psichoaktyvioji medžiaga, vartojama kaip elektroninių cigarečių skystis. Dažniausiai į „smile“ sudėtį įeina glicerinas ir naujosios psichoaktyviosios medžiagos (sintetiniai kanabinoidai), kurių poveikis žmonėms nėra iki galo ištirtas. Junginius vartoti saugiai yra sudėtinga, ypač gaminant skysčius namų sąlygomis, nes pagamintas garinamas skystis gali būti blogai sumaišytas arba su neteisinga medžiagų proporcija, o vartojant su kitomis medžiagomis, gali sustiprinti jų poveikį, dėl ko gali iškilti pavojus gyvybei.
Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad yra stipri asociacija tarp elektroninių cigarečių vartojimo ir tolimesnio rūkymo. Elektroninių cigarečių skysčio sudėtis gali būti įvairi, o ilgalaikis poveikis žmogaus sveikatai dar tik tiriamas. Visi iki šiol daryti tyrimai patvirtina, kad nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.
Pagrindinės priežastys, kodėl jaunimas pradeda rūkyti, yra paprastos – bendraamžių rūkymas, rūkomos medžiagos patrauklumas, neribotas buvimas socialiniuose tinkluose, tėvų (globėjų) rūkymas ir / ar abipusio palaikančio ryšio nebuvimas. Todėl labai svarbus tėvų (globėjų) geranoriškas įsitraukimas į paauglio gyvenimą, pasitikėjimo ryšio sukūrimas, domėjimasis paauglio jausmais, rūpesčiais, užimtumo organizavimas, prasmingai praleistas laisvalaikis kartu.
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas priklausomybės konsultanto paslaugas, individualias psichologo konsultacijas suaugusiems ir jaunimui, taip pat kviečiame 14-21 metų jaunuolius dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje, ir visus Tauragės rajono gyventojus – mūsų organizuojamose sveikos gyvensenos paskaitose, mokymuose, fizinio aktyvumo užsiėmimuose, apie kuriuos daugiau informacijos rasite Visuomenės sveikatos biuro facebook‘o paskyroje https://www.facebook.com/profile.php?id=100053813715017.
Nebūkime priklausomi nuo rūkymo – „kaifuokime“ nuo sveiko gyvenimo būdo! :)
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė N. Šlepavičienė
